NLŽVA dažnai pabrėžia, kad Lietuvoje kazino tankis yra pernelyg didelis. Ir pateikia neva teigiamus Italijos (5 kazino), Nyderlandų (14), Belgijos (9) pavyzdžius. Ar tikrai šiose šalyse situacija socialiniu požiūriu yra geresnė, nei Lietuvoje?

Tikrai ne. Panagrinėkime atidžiau.
Italija

Šioje šalyje 2008 m. buvo iš tikrųjų 4 kazino (Lietuvoje – 27). Tačiau vienas Italijos kazino vidutiniškai pajamų gaudavo net 82 karto (!) daugiau nei veikintis Lietuvoje. O kazino pajamos vienam gyventojui, palygiti su Lietuva, ten yra mažesnės tik 33 proc. nepaisant to, kad kazino tankis mažesnis net 85 proc.

Tačiau pažiūrėkime, kas darosi Italijos kaimynėje Slovėnijoje. Slovėnija pirmauja pagal kazino pajamas vienas gyventojui (Lietuva tik #12), čia vienas didžiausių kazino tankių ES (#4), o lankytojų skaičius beveik lygus gyventojų skaičiui. Kaip manote, kodėl? Taip, italai masiškai važiuoja lošti į kaimyninę šalį. Populiariausi Slovėnijos kazino yra įsikūrę būtent prie Italijos sienos. Italai savo pinigus išleidžia Slovėnijoje, tačiau visas socialinės pasekmes tenka kuopti pačiai Italijai.

Nyderlandai

Nyderlanduose, palyginti su Lietuva, kazino yra 27,9 karto didesni pagal pajamas ir 2,4 karto didesni pagal darbuotojų skaičių. Nepaisant mažesnio kazino tankio Nyderlanduose (#16, o Lietuvoje #3), šiuose rečiau paplitusuose kazino Nyderlandų gyventojai pralošia vidutiniškai net 3 kartus daugiau!

Belgija

Nepaisant to, kad kazino tankis šioje šalyje yra 862 proc. mažesnis nei Lietuvoje, tai kazino verslo pajamos vienam gyventojui tėra 21 proc. mažesnės. Belgai vyksta lošti į Pranzūciją, į Liuksemburgą ir tai paaiškina, kodėl minėtose šalyse gyventojų skaičius vienam kazino lankytojui yra 1-2 žmonės, kai tuo tarpu Belgijoje jis siekia 8,5.

Visi šie pjūviai, apie kuriuos sąmoningai nutyli NLŽVA, parodo, kad kazino tankis vienoje šalyje neturi tiesioginės sąsajos su kazino verslo apimtimi. O tose šalyse, kurios turi nedidelį kazino kiekį ir tankį, vienam gyventojui tenkanti pralošiama pinigų suma kai kuriais atvejais gerokai didesnė nei Lietuvoje.

Ar kazino lošiančiųjų skaičius priklauso nuo kazino tankio toje šalyje?

Ne, tai nėra tiesiogiai susiję dalykai. Pavyzdžiui, Šveicarija pagal kazino tankį yra #6, tačiau pagal lošiančiuosius - tik #20. Arba Portugalija - pagal tankį tik #13, tačiau pagal lošiančiųjų procentą - net #3. Panašiai ir su Graikija – pagal tankį tik #17, o gal lošiančiųjų procentą - tik #7. (ECA nepateikia duomenų apie lošiančiuosius Latvijoje, Lietuvoje, Čekijoje).

Mes manome, kad lošimo automatų salonai, kurių yra nepalyginamai daugiau nei kazino, yra kur kas labiau prieinami ir rizikingesni socialiniu požiūriu.

NLŽVA dažnai cituoja Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininką Edmundą Tiesnesį, kuris yra pareiškęs, jog per didelis lošimų įstaigų skaičius lemia priklausomų žaidėjų atsiradimą. Ar pritariate tokiam teiginiui?

Vienareikšmiškai pritariame. 2008 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 266 lošimų vietos, iš kurių kazino sudarė tik 10 procentų lošimo vietų (27), tuo tarpu lošimo automatų salonai sudaro net 43 proc., o lažybų punktai – 47 proc. Vaizdingas pavyzdys – Kauno Laisvės alėja. Alėjoje veikia net 4 lošimo automatų salonai (nė vieno kazino), jei eidamas neužsukai į vieną, tai galbūt susigundysi užeiti į kitą, o jei ne – tai į trečią, na, blogiausiu atveju – į ketvirtą!

Paradoksalu, kad tie, kurie viešumoje šneka apie pernelyg didelį lošimų vietų skaičių, patys steigia lošimų vietas ant kiekvieno kampo. Rodo piršais į kazino, kurių tėra dešimtadalis, tačiau nepasižiūri į veidrodį arba vaikšto po Laisvės alėję užsimerkę.

Mes, tie 10 proc., taikome privalomąją lankytojų registraciją, griežtai į kazino neįleidžiame probleminių lošėjų, tačiau leiskite probleminį lošėją pasivaikščioti po Laisvės alėją! Nė vienas lošimo automatų salonas neregistruoja savo lankytojų. B kategorijos salonai, priešingai nei kazino, netaiko privalomosios lankytojų registracijos, todėl „išbandyti laimę” salonuose gali visi – tiek nepilnamečiai, tiek pataloginiai lošėjai. 

Kalba eina ne apie landą lošėjams, o apie sąmoningą masinį skatinimą lošti. B kategorijos automatai tiesiog kviečia: “Ei, lošėjai, mes laukiame jūsų ant kiekvieno kampo, galėsite lošti nepaisant savo patologijos, čia jūsų niekas nekontroliuos!”.

Teigiama, kad B kategorijos riboto išlošimo automatai yra nuosaikesni, mažiau pavojingi. Todėl jiems ir leidžiama steigtis bet kur. Ar tai blogai?

Taip, tai labai blogai.

Klaipėdos priklausomybės ligų centro 2007 m. atliktas tyrimas „Lošimų įtaka žmonių sveikatai ir koks atskirų lošimų rūšių poveikis žmogui“ atskleidė, kad riboto lošimo automatais žaidžia asmenys, kurie turi mažesnes pajamas, tačiau praloštos sumos paprastai turi tokį patį poveikį kaip ir asmenims, lošiantiems didelėmis sumomis. Pasak psichologų, galimybė lošti nedidelėmis sumomis ypač traukia nepilnamečius.

Pažiūrėkime, kokią įtaką lošimų rinkai turi sunkmetis: 2008 metais rezultatas iš lošimų veiklos prie lošimo stalų, lyginant su 2007 metais, sumažėjo 13,3 proc. ir siekė 104,365 mln. Lt, A kategorijos lošimų automatų rezultatas sumažėjo 14,5 proc. ir sudarė 55,055 mln. Lt. B kategorijos automatų rezultatas iš lošimų veiklos PADIDĖJO 19,8 proc. ir 2008 metais siekė 64,524 mln. Lt.

Taigi net sunkmetis, mažėjantis vartojimas, mažėjančios išlaidos pramogomos nesustabdo B kategorijos „nuosaikesnių“ lošimų plėtros!

B kategorijos riboto išlošimo automatais yra sunkiau prasilošti, nes išlošimas/pralošimas yra ribotas. Argi tai ne akivaizdu?

Sekant tokia logika ir ignoruojant skaičius (kurie rodo didėjantį žmonių prasilošimą tik B kategorijos automatais) galima pateikti ir tokią analogiją – įsteikime C katogorijos automatus. Leiskime juose pralošimą iki 50 centų ir dėl praktiškai nulinės grėsmės prasilošti leiskime tokius automatus statyti mokyklose. Juk grėsmės prasilošti praktiškai nėra! Pasekmės akivaizdžios – vaikai priprastų lošti, išsiugdytų azartą ir norėtų aštresnių pojūčių. Užaugintume lošėjus. Ar to norima?

Dabar B kategorijos tariamai „nuosaikesni” automatų salonai laukia paauglių išskėstomis rankomis. Oficialiai jie ten gali pakliūti tik turėdami 18 metų, tačiau nesant privalomosios lankytojų registracijos, niekas negali užtikrinti, kad ten nesilanko nepilnamečiai. Į kazino žmonės, pateikę pasus, patenka tik nuo 21 metų.

NLŽVA teigia, kad Lietuvos lošimų rinka visiškai neatitinka Vakarų Europoje įprasto azartinių lošimų kaip saugių pramogų modelio. Lietuvoje, priešingai nei Europos Sąjungoje, esą „vyrauja lošimo namai (kazino) (jie lažybų ir loterijų sąskaita užima 4 kartus didesnę dalį nei Vakarų Europoje)“. Ar pritariate tokiems teiginiams?

Tai klaidini duomenys. Kazino verslo pajamos vienam Europos Sąjungos piliečiui 2008 m. sudarė vidutiniškai 66 Lt, tuo tarpu Lietuvoje – 48 Lt arba 1,4 karto mažiau. Europos Sąjungoje nėra kokio nors vieningo modelio, šalys azartinių lošimų rinką reguliuoja kiekviena savaip.

Apibendrintų NLŽVA duomenų analizė leidžia teigti, jog prasilošusių asmenų gausa neva „tiesiogiai susijusi su nevaldoma grėsmingiausius azartinius lošimus siūlančių lošimų namų (kazino) plėtra. Štai Lietuvoje lošimų namų tiek pat, kiek Belgijoje, Olandijoje ir Danijoje kartu sudėjus“...

Tai tuomet sudėkime visus skaičius. Ir pamatysime, kad Belgijos, Olandijos ir Danijos kazino yra pralošiama vidutiniškai 90 Lt vienam gyventojui, o Lietuvoje – tik 48… Be to, kiekvienas šių šalių kazino pagal pajamas yra vidutiniškai net 17 (!) kartų didesnis už statistinį Lietuvos kazino.

Tai yra puikus žongliravimo statistiniais duomenimis pavyzdys. Deja, noras parodyti, kad situacija Lietuvoje yra labai bloga, yra nesunkiai demaskuojamas tais pačiais skaičiais.

NLŽVA duomenimis, šių metų kovo pradžioje Lietuvoje 911 asmenų buvo pateikę prašymus neleisti lošti. Teigiama, esą dažniausiai problemų kyla lošiantiems „Olympic Casino“ lošimų namuose – šiuos paminėjo net 626 prašymus pateikę asmenys. Ar prisiimate atsakomybę

Pateiksiu analogiją. Jei ligoninėje yra įdiegiama naujoviška diagnostinė įranga, kurios pagalba tapo įmanoma diagnozuoti iki šiol nežinomas ligas, tai kas dėl ligų kaltas – gal diagnostinė įranga?

Mes nesikratome atsakomybės ir darome viską, kad lošimų verslas būtų kuo socialiai atsakingesnis. Visada pripažinome, kad šis verslas yra yra socialiai rizikingas ir be įstatymų numatytų įpareigojimų ir veiklos apribojimų savanoriškai taikome kitas priemones, kurios leistų sušvelninti socialines pasekmes. Tačiau gali verstis nors per galvą, kol kitas rinkos segmentas bus absoliučiai nekontroliuojamas.

Lietuvoje yra padarytos išimtys, kurios vieną lošimų rinkos segmentą – B kategorijos automatų salonus – pavertė šventa karve, neprisiimančia jokios atsakomybės už šio socialiai rizikingo verslo pasekmes. B kategorijos automatų salonai nedalyvauja savanoriškoje privalomosios lankytojų registracijos programoje, todėl patologiniai lošėjai, net ir pateikę prašymus neleisti jiems lošti, B kategorijos automatų salonuose lankosi netrukdomai ir ten gali realizuoti savo patologinį potraukį lošti. Mūsų asociacija esame oficialiai prašę VLPK pagalbos siekiant lošėjų apsaugą įteisinti įstatymu, nes pastangos apsaugoti lošėjus bus veiksmingos tik tuo atveju, jei reikalavimų privalės laikytis visi lošimų organizatoriai – taip pat ir B kategorijos automatų salonai.

Grandinė visada trūks per silpniausią grandį. Ta silpnoji grandis yra B kategorijos automatų salonai. Jokie kiti sutvirtinimai ne silpniausioje grandyje neduos jokio efekto, nes grandinė visuomet trūks tik per silpniausią grandį. Tam nereikia jokių tyrimų, užtenka sveiko proto.

Jei B kategorijos automatų salonai laikytųsi tokių skaidrumo, saugumo ir socialinės atsakomybės standartų, kaip to laikomės mes, prasilošusiųjų Lietuvoje būtų kelis kartus mažiau.

Dėl „Olympic Casino“ – tai yra pirmaujantis kazino operatorius, turintis daugiausia kazino, siūlantis vienas geriausių pramogų rinkoje. Taip pat taikantis pačius griežčiausius lošėjų apsaugos standartus. Jei būtų priešingai, ir „Olympic Casino“ elgtųsi kaip, pavyzdžiui, pirmaujantis lošimų automatų operatorius (netaikantis jokios lankytojų registracijos ir lošėjų kontrolės mechanizmų), tuomet „problemų nebūtų“.

Ką manote apie siūlymą neleisti steigtis naujiems lošimo namams Lietuvoje? Ar tam pritariate?

Mūsų manymu, tai siūlymas, turintis ryškių protekcinių požymių. Mes jiems nepritariame. Teisinius argumentus išdėstome mūsų kreipimesi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narius

Naudos iš šios pataisos turėtų labai daug – deja, tik viena Lietuvos įmonė. UAB „Tete-a-tete“ užima dominuojančią padėtį Lietuvos lošimų automatų (B kategorijos) rinkoje (turi 59 tokio tipo salonus iš 113), o naujų konkurencinių objektų steigimas yra naudingas tik monopolistams. Kai monopolistui yra sukuriamos išskirtinės sąlygos apribojant konkurenciją, žalą patiria vartotojai. Nes monopolistas gali bloginti paslaugų kokybę, netgi gali pradėti taikyti neleistinus veiklos metodus – tai nesumažins jo pajamų, nes vartotojai neturės pasirinkimo.

Kaip manote, ar toks sprendimas pažeistų konkurencijos sąlygą tarp esamų ir būsimų rinkos dalyvių?

Vienareikšmiškai pažeistų. Bet mes, pasisakydami už vienodas konkurencines sąlygas, visų pirma siekiame vienodos socialinės atsakomybės iš visų azartinių lošimų rinkos žaidėjų. Kuo lengvesnės lošimų prieinamumo sąlygos, tuo didesnė prasilošimo rizika. Todėl mes ir pabrėžiame, kad bet kokie lošimai turi būti vienodai griežtai kontroliuojami.

Įsivaizduokite analogiją – prisisteigia pigios degtinės parduotuvėlių, žmonės pradeda masiškai girtuokliauti. O po to tos parduotuvėlės, motyvuodamos masišku girtuokliavimu, kurį pačios sukėlė, pasiūlo įstatymo pataisą, kad kiti negalėtų steigti nei tokių parduotuvėlių, nei brangių vyno parduotuvių, nei kavinių, nei ledainių (nes ten yra ledų su likeriu). Azartinių lošimų rinkoje situacija yra panaši – daugiausia grėsmės visuomenei keliantys riboto išlošimo (B kategorijos) automatų salonai visais įmanomais būdais skatina žmones lošti, įvyksta jų steigimo bumas, o po to pasiūloma stabdyti konkurenciją absoliučiai. Juk tuose B kategorijos automatų salonuose nėra nei asmenų registracijos, ten gali ateiti ir lošti net oficialūs pataloginiai lošėjai, kurių sąrašus sudaro VLPK. Net aštuoniolikmečiams įstatymu yra leidžiama lankytis tuose salonuose (neleidžiama „lošti“). O juk liguistas įsitraukimas į lošimus prasideda nuo statymo mažomis sumomis. Juk mažas pajamas turintys žmonės prasilošia kur kas lengviau, nei uždirbantys daug. O B kategorijos automatų salonai Lietuvoje į lošimus įtraukia būtent socialiai neapsaugotus asmenis. Ir Seimas nori sudaryti šiltnamio sąlygas tokiam „verslui“?

Kaip manote, kaip toks sprendimas paveiktų mokesčių surinkimą į biudžetą?

Lošimų namai (kazino), kaip ir visas pramogų verslas, susiduria su mažėjančio vartojimo pasekmėmis. Dėl to bei dėl išaugusios mokestinės naštos (nuo 2009 m. sausio 1 d. 50 proc. padidinti loterijų ir lošimo mokesčiai) šiemet jau buvo uždaryti 4 lošimų namai. Kol finansinė krizė nesibaigs, kol žmonės nepradės leisti pramogoms tiek pat pinigų, kaip prieš metus ar dvejus, tol lošimo namų skaičius neaugs ir taip. Tam nenereikia jokių pataisų – sąžiningas, neprotekcinis pramogų verslas nukenčia dėl krizės savaime. Grįžkime prie mano pavyzdžio, įsivaizduokime: padorių žmonių pamėgtos kavinės užsidarinėja, o pigios degtinės parduotuvės klesti. Juk B kategorijos automatų salonų pastaruoju metu daugėja – žmonės, netekę darbo ar prispausti problemų, puola ten „bandyti laimę“. Kuo daugiau žmonių „bandys laimę“, tuo daugiau į biudžetą bus surenkama pinigų. Valdžia, oficialiai deklaruojanti nepakantumą skatinimui lošti, dabar stumia žmones tai daryti. Ar kas nors pagalvoja apie tai, kokias socialines pasekmes turi toks biudžeto surinkimo būdas?

Kai kurie politikai mano, kad ši idėja gali būti proteguojama jau veikiančių tinklų taip apsisaugant nuo būsimų konkurentų. Ką apie tai manote?

Tai daugiau nei akivaizdu. Užtenka atsakyti į klausimą: „Kuriai įmonei tai naudinga“? Prisidengti vienos bendrovės suformuluotu ir įpirštu „visuomenės interesu“ ir stumti žmones nuo pramogos į prasilošimą – labai keisti politiniai tikslai. Juolab prieštaraujantys tam, ką girdėjome per rinkimus apie monopolijų žabojimą ir pan.

Visi tie Seime atsiradę siūlymai per pusę ar pusantrų metų parengti koncepcijas, tyrimus, auditus ir t.t. – visi jie skirti kuo ilgiau įšaldyti dabartinę rinkos situaciją, kuri, ko gero, atitinka vienos dominuojančios kompanijos verslo planą krizės laikotarpiu.